Lietuvos rytas
2007 m. gegužės 23 d., Nr. 115

Skaičiuoja kiekvieną metrą

Būstas vis mažesnis ir vis brangesnis. Statytojai norėdami prilaikyti toliau į dangų kopiančias naujų butų kainas, pirkėjams pradėjo siūlyti mažesnio ploto butus.

Todėl trijų kambarių buto plotas naujuose namuose neretai siekia 65 - 70 kvadratinių metrų, dviejų – nesiekia 50 kvadratinių metrų. Vilniuje galima rasti ir dar mažesnių naujų dviejų ar trijų kambarių butų. Anksčiau tokie butai papratai būdavo 5 – 10 kvadratinių metrų didesni.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad rinkoje sąlygas diktuoja pirkėjai. Kai tokios aukštos butų kainos, žmonės skaičiuoja kiekvieną kvadratinį metrą ir mieliau renkasi mažesnį, tačiau pigesnį būstą.

Antai Vilniuje, Pilaitės rajone, butus statanti bendrovė "Eika" pabrėžia, kad jos siūlomi būstai yra funkcionaliai suplanuoti – nedideliame plote įrengti keli kambariai.

Statytojai prisipažįsta, kad juos prie sienos remia nežmoniškai augantys statybininkų atlyginimai ir statybinių medžiagų kainos. Pačių būstų kainos šiais metais auga dar sparčiau, nei prognozavo ekspertai, tačiau jų paklausa nemažėja.

Neįperka brangesnių butų

"Butai brangs", - ši frazė jau tapo tautosaka, tačiau tuo abejoti net neverta.

"Tendencijos labai įdomios ir nedžiuginančios. Naujų būstų kainos ir toliau nuosekliai auga, tačiau ekonominės klasės butai brangsta daug sparčiau nei vidutinės ar prestižinės klasės.

Dėl pakilusių kainų daug žmonių, anksčiau planavusių pirkti vidutinės klasės būstą, dabar nėra pajėgūs tai padaryti tai padaryti ir renkasi ekonominės klasės butą. Tad jų paklausa dar labiau auga", - patvirtino "Eikos" plėtros direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė.

Jos duomenimis, Vilniuje kovo mėnesį rinkoje buvo pasiūlyti 2569 butai. Iš jų nupirkta 1300 butų. Trys ketvirtadaliai jų – ekonominės klasės. Pasak V. B. Radzevičienės, šie skaičiai kur kas didesni nei 2006 m.

Nekilnojamojo turto agentūros "Ober - Haus" Gyvenamojo departamento direktoriaus Remigijaus Pletero duomenimis, šiemet Vilniuje bus pastatyta 6000 naujų butų. Pernai jų buvo apie 4900, o užpernai – 3500.

Dairosi trijų kambarių

"Brangimo priežąstys – vis dar sąlyginai mažas apsirūpinimo būstu lygis ir auganti lietuvių perkamoji galia.

Kainos auga lėčiau nei pernai, tačiau sparčiau nei prognozuota. Per pirmus keturis šių metų mėnesius Vilniuje būstas pabrango apie 10 proc. Toks augimas buvo prognozuojamas per visus metus. Peržvelgti prognozes verčia ir smarkiai išaugusios statybinių medžiagų kainos. Ypač cemento", - aiškino R. Pleteras.

Pasak jo, pastebima, kad vis daugiau žmonių ieško erdvesnio buto ir rinkoje vis didesnę paklausą įgyja trijų kambarių butai. Anksčiau dominavo vieno ar dviejų.

"Anksčiau statytojai daugiabučiuose suprojektuodavo vos kelis trijų kambarių butus ir juos parduodavo sunkiausiai. Dabar yra projektų, kuriuos investuotojai priversti persvarstyti, mat pirkėjai ieško trijų kambarių butų, o jie – jau išgraibstyti", - tikino R. Pleteras.

Tačiau jis pridūrė, kad dabartiniai trijų kambarių butai tik vos didesni nei anksčiau pastatyti dviejų kambarių butai.

"Kiekvienas kvadratinis metras kainuoja. Tačiau keturių asmenų šeimai gyventi dviejų kambarių bute irgi nepatogu. Todėl ieškoma patogiai suplanuotų nedidelio ploto butų. Miegamieji kambariai paprastai vos siekia 10 kvadratinių metrų", - teigė nekilnojamojo turto agentūros atstovas.

Stato didžiulius kvartalus

"Rinka ganėtinai iškreipta. Statyti ekonominės klasės butų kompanijoms iš esmės neapsimoka. Nes apskaičiavus, kiek kainuoja žemės sklypai, infrastruktūra ir kokius atlyginimus reikia mokėti statybininkams, pelno lieka labai mažai.

Rinkoje dabar pajėgios išgyventi stambios kompanijos, kurios gali uždirbti tik iš labai didelių projektų. Vilniuje kyla didžiuliai daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai, nes mažų statyti visai neapsimoka.

Tačiau ar tokiuose namuose žmonės iš tikrųjų nori gyventi? Ar nemaloniau įsikurti nedidelio aukščio name, kur nedaug kaimynų ir šalia yra miškas? Bet tokio būsto žmonės nebegali įpirkti", - nukirto V. B. Radzevičienė.

Kita vertus, Vilniuje siūloma vis daugiau sklypų su parengtais detaliaisiais planais. Juos parduoda tie, kurie planavo statyti namus ir užsidirbti, tačiau dabar bijo rizikuoti.

"Eikos" atstovė patvirtino, kad kompanijos stengiasi atsižvelgti į gyventojų perkamąją galią ir stato mažesnius butus.

Pavyzdžiui, 47 kvadratinių metrų ploto dviejų kambarių butas kainuos kur kas mažiau nei 55 kvadratinių metrų. O statybos bendrovė gali šiek tiek kilstelėti kainą už kvadratinį metrą. Tačiau statybų bendrovėms labiau apsimoka įrengti kuo didesnius butus, mat tuomet reikia mažiau komunikacijų ir mažiau vietų mašinų aikštelėse.

Renkasi tik iš projektų

Naujų ekonominės klasės butų kainos svyruoja apie 6000 litų už kvadratinį metrą, vidutinės klasės butų pirkėjai dar gali rinktis būstą ne iš popieriaus, o jį apžiūrėti jau pastatytą.

Tačiau dauguma pirkėjų, rinkdamiesi naujus namus, ir toliau varsto ne butų, o statybų bendrovių ar nekilnojamojo turto agentūrų biurų duris. Pasirinkti butą jie galės tik iš brėžinių ir vizualizacijų namuose, kurių net pamatai dar neišlieti.

Klaipėdoje būsto kainos taip pat sparčiai kyla. Kai kurių butų kainos jau net didesnės nei Vilniuje. Tačiau šiame mieste daugiausia siūloma vidutinės ar prestižinės klasės butų, tuo tarpu ekonominės klasės pasiūla labai maža.

Bankininkai ramūs

Bet ar prisipirkę butų lietuviai nenugrims į neišbrendamas skolas bankams ? Bankininkai tvirtina, kad ne.

"Nuogąstavimai, kad lietuviai rizikingai prasiskolina bankams, neturi pagrindo, nes paskolų portfelio santykis su bendruoju vidaus produktu Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra kelis kartus mažesnis", - tvirtino SEB Vilniaus banko verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bereikienė.

Lietuviai šiemet skolinasi ne mažiau nei pernai. Per pirmąjį 2006 m. ketvirtį paskolų portfelis išaugo 61 proc., o per tris šių metų mėnesius – 58 proc. Tačiau gerokai išaugo sumos, kurias skolinasi gyventojai.

Vidutinė paskola dabar siekia 200 tūkst., o prieš kelerius metus ji buvo 140 tūkst. litų.

Anot D. Bareikienės, tai rodo, kad didėja gyventojų atlyginimai ir perkamoji galia ir jų atlyginimas leidžia pasiskolinti didesnę pinigų sumą.

Tačiau "Eikos" plėtros vadovė įsitikinusi, kad sparčiai auga tik statybų ir finansų sektorių darbuotojų atlyginimai. Tuo tarpu kitose srityse atlyginimai didėja ne daugiau nei infliacija.

"Mažės ratas žmonių, kurie galės įpirkti net ir ekonominės klasės būstą. O tokių butų kainos auga sparčiausiai, nes smarkaia auga sąnaudos. Sąlygų pigti būstams nėra, nes tiek kainuoja juos pastatyti", - tvirtino V. B. Radzevičienė.

Saulius Jarmalis "Lietuvos ryto"
korespondentas