KLAIPĖDA ŠIANDIEN IR RYTOJ

ATEITIES MIESTAS: UOSTAMIESTIS - VARTAI Į PASAULĮ

Klaipėdos miestas miesto plėtros ir statybos mastais šiandien nenusileidžia sostinei ir neslepia ambicijų tapti Lietuvos vartais į pasaulį.

Klaipėdos artimiausio dešimtmečio ateitį nulemsiančio dokumento – Bendrojo plano – rengimas užtruko beveik ketverius metus. Didžiausios aistros virė paskutinį pusmetį, kai miesto vadovai pradėjo priešintis pageidavimams bendrajame plane matyti giliavandenio miesto kontūrus, o dalis visuomeninių organizacijų ėmė kaltinti uostamiesčio politikus užmojais sunaikinti senąją Klaipėdą. Tačiau šiandien Klaipėda jau turi patvirtintą miesto Bendrąjį planą.

"Kad miestas būtų pelningai plėtojamas, padėjo dar 1997 metais patvirtintas Bendrasis planas, kurio nemažai savivaldybių dar neturi. 2001 m. Klaipėda taip pat pirmoji parengė strateginį miesto plėtros planą, kuriame numatyta miesto raida dešimčiai metų į priekį, prioritetinės kryptys. Žinoma, šį dokumentą reikia koreguoti, tačiau daug tuomet numatytų darbų jau padaryta", - žurnalui "City 24", teigė Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

"Klaipėdos miesto geografinis išsidėstymas yra nelabai patogus miesto plėtrai: vakarų pusėje plyti jūra, šiaurinėje dalyje – Pajūrio regioninis parkas, pietinėje – pramoninė zona. Todėl nekilnojamojo turto vystytojai bando išnaudoti esamus plotus pačiame mieste ir vykdyti pramoninių zonų konversaciją į gyvenamąsias, komercines zonas" – sako įmonės "BRC nekilnojamas turtas" projektų vadovas Marius Norvaišas.

"Tikiu, kad Klaipėda taps klestinčiu verslo ir atviru inovacijoms miestu prie vandens" – sako r. Taraškevičius.

Naujajame bendrajame Klaipėdos miesto plane, payginti su patvistintuoju 1997 – aisiais, numatyta daugiau daugiabučių statybos plotų. Pamažu iš centrinės miesto dalies traukiasi joje esantys pramonės objektai ir užleidžia vietą komercinių, pramoginių bei gyvenamųjų pastatų statybai. Vienas pirmųjų žingsnių buvo žengtas tada, kai 2002 m. viena bendrovė už litą Klaipėdos savivaldybės žinion perdavė senuosius tabako fabriko pastatus Bangų gatvėje, šalia Jono kalnelio – XVIII a. Miesto gynybinių pylimų.Šią teritoriją miesto valdžia ketina tvarkyti, atsižvelgdama į sukurtą vadinamojo Kultūros fabriko viziją. Įgyvendinus ją, buvusio tabako fabriko pastatai ir teritorija kartu su Jono kalneliu bei jį supančią aplinka būtų pritaikyti miestiečių kultūriniams ir komerciniams poreikiams. Planuojama, kad pramonės įmonių neliks ir senamiesčio prieigose, šalia Tilžės gatvės esančioje, buvusio „Kretingos grūdų“ malūno, teritorijoje, kur investuotojai ketina pastatyti gyvenamąsias patalpas. Tačiau daugiausia pramonės objektų bus iškelta iš teritorijų, esančių abipus danės žiočių.

Planuojama, kad aukštybiniai pastatai galėtų kilti baltijos prospekte, nes tai yra pagrindinis kelias, kuriuo į uostamiestį atvykstama iš visos Lietuvos, todėl čia iškilę aukšti pastatai tarsi simbolizuotų miesto vartus. Dabar aukščiausias gyvenamasis namas Klaipėdoje statomas naujame Gandrališkių kvartale, buvusioje tankų dalinio teritorijoje, netoli naujosios perkėlos.
„Didelės statybų apimtys Klaipėdoje šiandien jau nenusileidžia ir Vilniui. Todėl atsakingai sprendžiame, kad investuotojai ne tik statytų namus, bet ir atsižvelgtų į miesto infrastruktūros poreikius, paveldosaugos reikalavimus“, - kalba miesto meras.

Birželio pradžioje Klaipėdoje vykusiame seminare nekilnojamojo turto ir bankų specialistai prognozavo, kad uostamiestis pagal investicijų patrauklumą aplenks Kauną. Su tuo sutinka ir jau septynioliktus metus nekilnojamojo turto projektus Klaipėdoje vystančios bendrovės „Plienas“ vadovas Gediminas Bartkevičius.

„Tikiu, kad Klaipėda perspektyvesnė nei Kaunas, Šiauliai ar Panevėžys, juk uostamiestis tai vartai į pasaulį, o Klaipėdos miesto vizija stipriai susieta su jūra, uostu ir transporto vystymu, - sako G. Bartkevičius. – Be to labai teigiamai vertinu ir tai, kad besiplėsdama naujais kvartalais, Klaipėda tarsi artėja prie kurortinių miestų – Palangos, Šventosios“.

„Mes patenkinti kaip šiandien vykdoma miesto plėtra. Nors kai kurie teigia, kad ji per daug liberali, aš su tuo nenorėčiau sutikti. Savo darbą puikiai atlieka Klaipėdos architektų sąjunga, kurie prižiūri, kad miestas vystytųsi darniai. Manau, kad ir transporto srautus mieste pavyksta nukreipti ta linkme, kad jie sudarytų kuo mažiau problemų“, teigia Vytautas Pargaliauskas, nekilnojamojo turto projektus vystančios bendrovės „Neto“ vadovas.

Meras pripažįsta, kad kylant naujiems namams ir kvartalams, sudėtinga kartu plėtoti ir socialinę infrastruktūrą. „Verslininkai greitai pastato namus, o apie tai ar pakaks mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros įstaigų, nepamąstoma. Veslininkai mano, kad savivaldybė turi spręsti šias problemas. Aš sutinku, tačiau ji viena nepajėgi. Investuotojai taip pat turėtų prisiimti įsipareigojimus, sprendžiant socialinius ir susisiekimo infrastruktūros klausimus“, – sako meras.

 ATSIVERS VARTAI Į JŪRĄ

Vienas iš ambicingiausių Klaipėdoje vystomų projektų – „Jūros vartai“, kurį valdo bendrovės „Eika“ ir „Achema“. Į pirmajį iš trijų statinių – jachtklubą – jau įžengė valstybinė komisija, o likusiųjų „Jūros vartų“ objektų statybos darbai turėtų prasidėti 2008 m. pavasarį.

„Jūros vartai“ – daugiafunkcinis projektas, kuriame privalu suderinti viešbučių, biurų, parduotuvių, restoranų ir gyvenamųjų apartamentų buvimą vienas šalia kito, o visiems kartu – šalia vandens. Planuojama viso statybos projekto statybos darbų pabaigą – 2009 m. Numatyta, kad „Jūros vartų“ projekto įgyvendinimas iš viso kainuos daugiau kaip 750 mln. litų.

„Buvimas ant marių kranto, o kartu ir miesto centre, sukuria ne tik ypatingą aurą, bet ir priartina projektą prie europinių – Hamburgo, Oslo ar Malmės – standartų. Ne veltui juo taip domisi italai, graikai, lenkai ir vokiečiai“, - sako Martynas Žibūda, UAB „Eika“ komercinių patalpų skyriaus vadovas.

„Jūros vartų“ teritorijoje baigiami rekonstruoti pastatai – ryžių malūnas, keltininko namelis ir jachklubas – XVIII amžiaus istoriniai paminklai, pastatyti Klaipėdos, kaip svarbaus uosto ir jūrų prekybos taško, suklestėjimo laikotarpiu. Viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione atvira ir laisvai prieinama visuomenei ji tapo tik 2005 m. pavasarį.

TIKI MIESTO ATEITIMI

Pagal statybas, kaip jau minėjome ir straipsnio pradžioje, Klaipėda nenusileidžia Vilniui.

Vienas iš didžiausių centrinėje Klaipėdos miesto dalyje vystomų projektų – gyvenamasis mikro rajonas su komerciniais plotais, išvystyta infrastruktūra – „Gandrališkės“. Po nepriklausomybės atkūrimo – tai bene pirmasis kompleksinis multifunkcinis rajonas Klaipėdoje. Čia bus pastatytas ir aukščiausias lietuvoje dangoraižis.

Pasak G. Bartkevičiaus, šiandien būsto rinka Klaipėdoje dar nėra užpildyta, tačiau šiais metais buvo patvirtintas miesto bendrasis planas, todėl bus pradėtas vystyti ne vienas stambus projektas. Apie naujus projektus galvojair bendrovė „Plienas“. „Prisidėsime prie darnios miesto plėtros“, - kol kas apie naujus projektus tik tiek linkęs pasakyti G. Bartkevičius.

Klaipėdoje būstus statantys vystytojai nusiteikę optimistiškai. „Būstą parduoti kol kas nėra jokių problemų, svarbiausia, kad kainos būtų „protingos“, - sako Dainius Meškys, bendrovės ‚City LT“ vadovas.

Nekilnojamojo turto projektų vystymu užsiimančios Klaipėdos bendrovės“City LT“ pasididžiavimas – miesto centre iškilęs trijų aukštų su mansarda „varinis“ namas. Teigiama, kad metams bėgant jo spalva dar labiau keisis. Maždaug po dešimtmečio namas taps žalsvas. Kol kas tai bene vienintelis toks gyvenamasis namas uostamiestyje, jis išsiskiria ne tik išorine apdaila ir nsimetriškai išdėliotais langais, bet ir jame įrengtais prabangiais apartamentais.

Jo teigimu, kainos nekilnojamojo turto rinkoje šiandien nors ir nėra žemos, tačiau mažesnės jos nelabai ir gali būti. „Stipriai išaugo statybinių medžiagų kainos, darbo jėga, taip pat pačios žemės kainos“ – sako D. Meškys.

Kompanija ir ateityje planuoja vystyti gyvenamosios paskirties objektų statybą ne tik Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, bet ir Palangoje. D. Meškys sutinka su tais, kurie piešia klaipėdai perspektyvias ateities vizijas. „Manau, kad Klaipėda turinti labai daug ambicijų, tampa tikrai europietišku miestu, kuriame bus gera gyventi kiekvienam“ – teigia pašnekovas.

Kovo mėnesį Klaipėdoje pradėti statyti „Manto namai“ – septynių aukštų gyvenamasis ir prekybinis centras, kurio statybą planuojama baigti kitų metų pabaigoje. Pripažįstama, kad tai bus iš tiesų išskirtinis būstas pačiame miesto centre, o viršutinių aukštų gyventojai galės grožėtis Kuršių marių vaizdais. Bendrovės „Progresyvus verslas“ vadybininkas Dainius Darbutas sako, kad kiekvienas modernus ir estetiškas statinys suteikia gerą impulsą miestų centrinių teritorijų vystymui ir grazinimui. „Manto namų“ vystytojai įsitikinę prisidedantys ne tik prie Klaipėdos senamiesčio plėtros.

Pasak D. Darbuto, tai ne paskutinis vystomas projektas Klaipėdos mieste: „Tikrai prisidėsime prie naujo miesto veido kūrimo“.

Konkurencija Klaipėdoje didelė, todėl kiekvienas vystytojas bando pasiūlyti kažką išskirtinio. Štai, pavyzdžiui, bendrovė „Bruzdelynas“ pradėjo statyti individualių namų gyvenvietę šiek tiek tolėliau nuo Klaipėdos, Pajūrio regioninio parko apsauginėje zonoje, prie pat jūros. Gyvenvietėje suprojektuoti 80 namų.

Pasak Ralfo Račkaus, jų statomoje gyvenvietėje, daugiausiai būstus perka Klaipėdiečiai, tačiau pasitaiko ir nusiperkančių čia „antruosius namus“, neretai būstą įsigyja užsienyje gyvenantys lietuviai.

PO AMBICINGŲ PROJEKTŲ ŠVENTOJOJE – ŽVILGSNIS Į KLAIPĖDĄ

Kai kurios bendrovės šiandien įgyvendinančios perspektyvius projektus kurortiniuose pajūrio miesteliuose, planuoja pradėti naujus projektus ir Klaipėdoje

Uostamiesčio bendrovės „Baltijos Aktima“ didžiausias šiuo metu vystomas projektas – poilsiui skirtų vilų ir apartamentų „Šventosios užmiestis“ statybos Šventojoje. 1,1 hektaro teritorijoje bus suformuotas dirbtinis tvenkinys, susisiekiantis su sklypą juosiančia Šventosios upe. Kitapus būsimo tvenkinio bus statomi 4 namai, kuriuose bus suformuota po du būstus. Pro jų langus atsivers vaizdai į Šventosios upės vingį. Šalia dar bus statomas visuomeninės paskirties pastatas, kuriame veiks pirtis, konferencijų salė. Uostamiesčio bendrovės direktorius Henrikas Petrauskas teigia, kad „Šventosios užmiestis“ atitiks svečių namų konsepciją. „Daugumas žmonių čia įsigys „antruosius namus“, todėl, žinoma, juose negyvens visą laiką. Laisvus butus, jei žmonės pageidaus, čia dirbsiantis administratorius galės išnuomoti“, - sako H. Petrauskas.

Tai ne vienintelis „Baltijos Aktimos“ vystomas projektas. Šiandien Klaipėdoje, Daukanto gatvėje, vyksta objekto, kuriame bus įrengtos komercinės ir gyvenamosios patalpos, statybos. Taip pat Uostamiestyje planuojama pradėti ir dangoraižio Birutės gatvėje statybas. Pasak įmonės vadovo, šis naujas projektas, išsiskirsiąs ne tik vieta, funkcionalumu bei išraiškinga architektūrine stilistika, bus orentuotas į prabangaus būsto ieškančius klaipėdiečius.

Palangos bendrovė „Baltijos pirkliai“įpusėjo naujo „Elijos“miestelio Baltijos pajūryje, šalia Šventosios, statybą. Į projektą numatoma investuoti apie 300 mln. Lt, o pusė investicijų bus skirta 18 tūkst. Kvadratinių metrų ploto vandens pramogų parkui, prie kurio bus statomas SPA ir pirčių kompleksas, kėglinė biliardinė. Taip pat šalia miestelio ateityje planuojama įrengti vienintelius pajūryje golfo laukus. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2010 m.

Išskirtinį projektą įgyvendinančios bendrovės „Baltijos pirkliai“ vadovas Vaidas Šmaitis sako, kad kol kas jie neplanuoja, tačiau tokių galimybių neatsisako.

„Baltijos pirkliai“ rudenį pradės gyvenamųjų namų, kuriuose bus įrengta apie 200 butų, statybas Šventojoje. Pasak V. Šimaičio, tai bus ekonominės klasės butai.

‚Baltijos pirklių“ vadovas sako, kad tiek Klaipėda, tiek Šventoji taps pramoginiu uostu“, - sako pokalbininkas.

TRŪKSTA EKONOMINIO BŪSTO

Naujos statybos būstų pasiūla ir paklausa Klaipėdoje nėra tokia didelė kaip Vilniuje, bet Klaipėdos būsto kainoms beveik susilyginus su sostinės kainomis, per metus naujos statybos butai Klaipėdoje pabrango apie 25 – 30 proc., vis daugiau pirkėjų ieško ekonominės klasės butų, kurių pasiūla yra laba maža“ – sako M. Norvaišas.

Naujos statybos ekonominės klasės butų (iki 6 000 Lt už kv. m.) pardavimas Klaipėdoje paskutiniais mėnesiais gerokai sulėtėjo ne tik dėl tradiciškai prieš vasarą sulėtėjančių pirkimų, bet ir menkos projektų pasiūlos.

„Ekonominio būsto Klaipėdoje ieškančių pirkėjų paguosti, deja, negaliu, nes artimiausiu metu didelių ir įdomių projektų šioje klasėje nenusimato. Nekilnojamojo turto vystytojai čia vis dar kenčia nuo „pajūrio sindromo“: orientuojasi į brangius, nors ir nepaklausius objektus“, - sako Matas Macijauskas, nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „Eika“ analitikas.

SEB Vilniaus banko Nekilnojamojo turto finansavimo departamento direktorius Ugnius Vipartas taip pat mano, kad Klaipėdoje labai daug statoma brangių butų. „Ir panašu, kad rinka juos sunkiai absorbuoja, sako U. Vipartas. Manau, kad vystytojams bus problematiška parduoti brangius butus, kainuojančius daugiau nei 7 tūkst. Lt/kv.m.

U. Vipartas prisipažįsta, kad savo klientui šiandien nepatartų investuoti į prabangų segmentą Klaipėdoje, nebent tai yra Klaipėdos senamiestis. „Visame pasaulyje tokiose vietose būstas islieka paklausus net ir krizes laikotarpiu.“

Planuojama, kad dar šiemet bus pradėta tvarkyti Pilies jachtų priepauka ir Danės krantinės. Vietoje pramoninių Klaipėdos zonų atsiras nauji verslo ir gyvenamųjų namų kvartalai palei Danės upę, naujos vandens pramogų ir poilsio zonos Kopgalyje, Smiltynėje ties „laivų kapinėmis“. Miesto valdžia tiki, kad iki 2009 m. Klaipėda turės ir sporto areną. Klaipėda visom išlaidom siekia tapti atviru žmonėms ir verslui miestu prie vandens.

ATEITIES MIESTAS

KOKIAME MIESTE LIETUVIS NORĖTŲ GYVENTI?

Gražiame, su senomis vertingomis tradicijomis, senamiesčiais, bažnyčiomis? Ar naujomis technologijomis bei galimybėmis pulsuojančiu miestu su naujoviškais parkais, pramogomis galerijomis, naujamiesčiais, dangoraižių kvartalais, puošniomis vilomis? O gal mes visko norime viename mieste? Kaip skirtingus poreikius bei interesus harmoningai suderinti? Kokie projektai įgyvendinti ir kaip dirba mūsų miestų valdžia? Kokios galimybės šiuolaikiškai infrastruktūrai ir ko dar trūksta, kaip ga;lėtų prisidėti viešasis ar privatus sektorius? Apie tai naujame projekte ateties miestas.